- girtuokliauti
- girtuokliáuti vksm. Vyri̇̀škis dažnai̇̃ girtuokliáudavo, o gi̇̀rtas nepraléisdavo prógos pasimùšti.
.
girtuokliauti
Look at other dictionaries:
girtuokliauti — girtuokliauti, iauja ( iauna), iãvo intr. 1. Š girtauti, girtuokliu būti: Vos išgijęs, girtuokliavo toliau kaip girtuokliavęs I.Simon. Ar pirmas vakaras, kad jis girtuokliauja?! I.Simon. Dabar girtuokliausi, paskui šunims šėką pjausi rš. Kūdikis … Dictionary of the Lithuanian Language
beizyti — beĩzyti, ija, ijo intr. menk. gerti, girtuokliauti: Susimetė į karčemą ir beĩzys Alk. Jie kas jomarkas beĩzija tą baltakę kap veršiai Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
gerti — gerti, gẽria, gėrė 1. tr., intr. ryti skystį, raminti troškulį: Pieną ir grietinę užklupęs pavožtą kamaroje gerdavo tiesiog iš milžtuvių P.Cvir. Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Aš nieko nègeriu, akram tik arbatos J. Gerti vandenį semdavos… … Dictionary of the Lithuanian Language
girtauti — girtauti, auja, ãvo intr. [K]; SD250 gerti (svaiginamuosius gėrimus), girtuokliauti: Girtauti yra gerti, ale nepasigerti J. Senis dėdė girtauja, t. y. vaikščioja vis girtas J. Ar patikėtų kas, kad negirtauju aš? rš. Nevaikščioju, kur girtauja,… … Dictionary of the Lithuanian Language
girtukliauti — girtukliauti, iauja, iavo M žr. girtuokliauti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
girtuokliavimas — girtuokliãvimas sm. (1) Š → girtuokliauti 1: Vakarais rengia gūžynes ir girtuokliavimus V.Kudir. Elkimės padoriai, nepasiduodami apsirijimams ir girtuokliavimams brš … Dictionary of the Lithuanian Language
išgirtuokliauti — intr. praleisti kurį laiką girtaujant: Na, ar jie ne girtuokliai – pernakt išgirtuokliãvo?! Prn. girtuokliauti; išgirtuokliauti; pagirtuokliauti; pragirtuokliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kaklėgauti — kaklėgauti, auja, ãvo intr. girtuokliauti: Kad ėmė kaklėgaut, tai nieko neliko Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
kumparuoti — kumparuoti, uoja, ãvo intr. gerti; girtuokliauti: Kumparãvom su žalnieriais Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
kuolinės — kuõlinės sf. pl. (1) 1. ant rogių dedami iš kartelių sukalti rėmai, darželis: Pridėk kuõlinėse šiaudų, važiuosim turgun Lp. 2. Kp žydų šventė, būdinės. ◊ kuõlines švẽsti girtuokliauti: Jis kuõlines šveñčia (kelias dienas iš eilės geria) Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
